Išvestinė finansinė priemonė

Išvestinė finansinė priemonė (angl. Derivative) – tai finansinė sutartis, kurios vertė pagrįsta arba išvesta iš pagrindinio turto ar turto grupės. Bazinis turtas gali būti akcijos, obligacijos, valiutos, palūkanų normos ir rinkos indeksai.

Išvestinės finansinės priemonės gali būti naudojamos įvairiais tikslais. Kai kurie investuotojai jas naudoja norėdami apsidrausti arba sumažinti pagrindinio turto riziką. Pavyzdžiui, oro linijų bendrovė gali naudoti degalų išvestines finansines priemones, kad apsidraustų nuo galimų didėjančių degalų kainų.

Kiti investuotojai išvestines finansines priemones naudoja spekuliaciniais tikslais, atlikdami statymus dėl būsimos pagrindinio turto kainos ir taip bandydami uždirbti pelno. Pavyzdžiui, investuotojas gali nusipirkti išvestinę finansinę priemonę, kurios vertė padidės, jei pakils tam tikros akcijos kaina, ir vėliau parduoti išvestinę finansinę priemonę siekdamas gauti pelno.

Labiausiai paplitusios išvestinių finansinių priemonių rūšys yra ateities sandoriai, pasirinkimo sandoriai, išankstiniai sandoriai ir apsikeitimo sandoriai. Kiekviena iš šių išvestinių finansinių priemonių pasižymi savitomis savybėmis ir gali būti naudojama skirtingais būdais, tačiau visos jos apima dviejų šalių susitarimą, grindžiamą būsima pagrindinio turto kaina arba rezultatais.