Mastrichto kriterijai

Mastrichto kriterijai (angl. The Maastricht Criteria) – tai konvergencijos kriterijai, kuriuos turi atitikti Europos Sąjungos valstybės narės, norėdamos įsivesti eurą kaip savo valiutą. Šie kriterijai nustatyti 1992 m. pasirašytoje Europos Sąjungos sutartyje, vadinamoje Mastrichto sutartimi.

Mastrichto kriterijai yra:

• Kainų stabilumas: valstybės narės infliacijos lygis neturi viršyti trijų ES šalių, kuriose infliacija yra didžiausia, infliacijos lygio vidurkio daugiau kaip 1.5%.
• Valdžios sektoriaus finansai: metinis valdžios sektoriaus deficitas neturi viršyti 3% šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), o bendra valstybės skola neturi viršyti 60% BVP. Jei skola didesnė, ji turi mažėti priimtinu tempu.
• Valiutos kursas: valstybė narė turi dvejus metus iš eilės neviršyti II valiutų kurso mechanizmo normalių svyravimo ribų ir nedevalvuoti savo valiutos euro atžvilgiu.
• Ilgalaikės palūkanų normos: nominalioji ilgalaikė palūkanų norma turi būti ne daugiau kaip 2 procentiniais punktais didesnė nei trijose mažiausią infliaciją turinčiose valstybėse narėse.
• Teisinė konvergencija: šalies teisės aktai, ypač nacionalinio centrinio banko įstatymai, turi atitikti Europos Sąjungos sutartį ir Europos centrinių bankų sistemos bei Europos centrinio banko statutą.

Šiais kriterijais siekiama užtikrinti, kad šalys būtų ekonomiškai pasirengusios įsivesti eurą, o įsivedusios eurą, sugebėtų išlaikyti stabilią ekonomiką.