Kapitalo kontrolė

Kapitalo kontrolė (angl. Capital control) – tai priemonės, kurių imasi vyriausybė arba centrinis bankas, siekdami apriboti užsienio kapitalo srautus į šalies ekonomiką ir iš jos. Ši kontrolė apima mokesčius, tarifus, teisės aktus ir kitus apribojimus, kurie gali paveikti kapitalo srautus įvairiomis formomis, pavyzdžiui, fizinių grynųjų pinigų, obligacijų, akcijų, tiesioginių užsienio investicijų ir įvairių formų kreditų.

Kapitalo kontrolė gali būti įgyvendinama siekiant valdyti šalies makroekonominę politiką arba išlaikyti finansinį stabilumą finansų krizių laikotarpiais. Pavyzdžiui, šalis gali taikyti kapitalo kontrolę siekdama užkirsti kelią kapitalo nutekėjimui, kuris gali smarkiai nuvertinti šalies valiutą. Kontrolės priemonės taip pat gali būti taikomos siekiant padidinti arba sumažinti vidaus pinigų pasiūlą, o tai gali turėti įtakos palūkanų normoms ir infliacijai.

Tačiau kapitalo kontrolė dažnai laikoma ekonomikos silpnumo požymiu ir gali lemti užsienio investuotojų pasitikėjimo praradimą. Tai gali atbaidyti užsienio investicijas ir, jei taikoma ilgesnį laiką, gali sukelti ekonominę izoliaciją.

Šalys, kurių valiutos yra laisvai konvertuojamos, pavyzdžiui, JAV, kapitalo kontrolę taiko retai, tuo tarpu kitos šalys, kurių ekonomika yra mažiau stabili, gali ją taikyti kaip įprastą savo ekonominės politikos priemonių rinkinio dalį.