Infliacija

Infliacija (angl. Inflation) yra ekonominis terminas, reiškiantis nuolatinį bendro prekių ir paslaugų kainų lygio didėjimą ekonomikoje per tam tikrą laikotarpį. Kylant kainų lygiui, už kiekvieną piniginį vienetą nuperkama mažiau prekių ir paslaugų, todėl infliacija rodo, kad mažėja vieno piniginio vieneto perkamoji galia.

Infliacija paprastai matuojama vartotojų kainų indeksu (VKI). VKI matuoja vidutinį kainų pokytį per tam tikrą laiką, kurį vartotojai moka už prekių ir paslaugų krepšelį.

Nedidelė infliacija yra įprastas augančios ekonomikos reiškinys. Centriniai bankai, naudodami įvairias monetarinės politikos priemones, stengiasi riboti infliaciją ir vengti defliacijos, kad ekonomika veiktų sklandžiai. Per didelė infliacija gali sumažinti santaupas, o dėl defliacijos gali sumažėti ekonomikos produkcija.

Ekonomistai paprastai sutaria, kad didelė infliacija ir hiperinfliacija yra žalingi reiškiniai ir jas sukelia pernelyg didelis pinigų pasiūlos augimas. Tačiau mažos ir vidutinės infliacijos poveikis gali būti naudingas ekonomikai, nes, be kitų veiksnių, tam tikru mastu skatina ne taupyti, o išleisti pinigus.