Decentralizacija

Decentralizacija (angl. Decentralization) – tai organizacinės struktūros tipas, kai sprendimų priėmimas yra paskirstomas tarp įvairių organizacijos lygių ir padalinių. Tai priešingybė centralizacijai, kai sprendimų priėmimas sutelktas aukščiausiuose valdymo lygmenyse.

Decentralizuotoje struktūroje:

• Sprendimų priėmimo galia ir atsakomybė paskirstoma įvairioms pareigoms ir padaliniams organizacijoje.
• Atskiri skyriai ar padaliniai gali turėti daugiau savarankiškumo, todėl gali pritaikyti savo strategijas ir veiklą prie konkrečių poreikių.
• Bendravimas paprastai būna horizontalesnis, skatinantis įvairių padalinių bendradarbiavimą ir koordinavimą.
• Gali būti skatinamos naujovės ir operatyvumas, nes darbuotojai ir vadovai, esantys arčiau situacijos ar problemos, turi teisę veikti savo iniciatyva.

Decentralizacija gali lemti didesnį lankstumą, geresnį reagavimą į klientų poreikius, didesnę darbuotojų motyvaciją ir pasitenkinimą. Tačiau ji taip pat gali lemti galimą mažesnį veiklos veiksmingumą ar nenuoseklumą priimant sprendimus. Pasirinkimas tarp centralizavimo ir decentralizavimo dažnai priklauso nuo tokių veiksnių kaip organizacijos dydis, pobūdis ir strateginiai tikslai.