Investavimo pradžiamokslis

Investavimas reiškia vienokios ar kitokios formos turto įsigijimą, tikintis turto pabrangimo arba pajamų (pvz. dividendų). Nuo taupymo investavimas skiriasi tuo, kad dažniausiai yra rizikingesnis bei turi didesnės grąžos potencialą.

Investavimas atlieka labai svarbų vaidmenį kuriant pridėtinę vertę ir užtikrinant finansinį saugumą. Investuodami potencialiai didinate savo perkamąją galią ateityje, apsaugote savo pinigų vertę nuo infliacijos ir padedate finansinį pagrindą ateičiai.

Investavimas svarbus ir makroekonominiu lygmeniu. Kai asmenys investuoja į įmones tiesiogiai pirkdami akcijas arba netiesiogiai per investicinius fondus, ETF ir t. t., jie teikia kapitalą, kurio įmonėms reikia inovacijoms diegti, augti ir darbo vietoms kurti.

Yra daugybė investavimo galimybių, atitinkančių skirtingą rizikos toleranciją ir skirtingus finansinius tikslus:

Akcijos. Akcijos yra įmonės nuosavybės dalį reprezentuojantis vertybinis popierius. Būdami akcininkai, galite gauti dividendus ir, jei bendrovė gerai dirba, galite gauti pelno dėl akcijų kainos augimo. Plačiau: Investavimas į akcijas.
Obligacijos. Įsigydami obligaciją, jūs iš esmės skolinate pinigus emitentui (pvz., vyriausybei ar korporacijai) mainais į reguliarius palūkanų mokėjimus ir pagrindinės sumos grąžinimą suėjus terminui. Plačiau: Investavimas į obligacijas.
Savitarpio fondai. Tai investavimo priemonės, kuriose sutelkiami daugelio investuotojų pinigai ir investuojami į diversifikuotą akcijų, obligacijų ar kito turto portfelį. Plačiau: Investavimas į fondus.
Biržoje prekiaujami fondai (ETF). ETF fondai yra panašūs į investicinius fondus, tačiau jais prekiaujama biržoje kaip atskiromis akcijomis. Plačiau: Investavimas į ETF.
Nekilnojamasis turtas (NT). Tai apima investicijas į nekilnojamąjį turtą tiesiogiai arba netiesiogiai, pvz., per nekilnojamojo turto investicinius fondus (REIT). Plačiau: Investavimas į NT.
Žaliavos. Tai materialusis turtas, pavyzdžiui, auksas, sidabras, nafta, gamtinės dujos ar žemės ūkio produktai. Plačiau: Investavimas į žaliavas.
Kriptovaliutos. Skaitmeninės arba virtualios valiutos, kurių saugumui užtikrinti naudojama kriptografija. Plačiau: Investavimas į kriptovaliutas.
Forex. Užsienio valiutų rinkoje galima atlikti investicijas, susijusias su skirtingomis valiutų poromis. Plačiau: Forex prekyba.

Kiekviena investicijų rūšis susijusi su savitu rizikos ir grąžos lygiu, todėl labai svarbu turėti diversifikuotą portfelį, kad rizika būtų sumažinta.

Plačiau apie investavimą: Investavimas.

Pagrindinės sąvokos

Rizika ir grąža

Investavimas visada susijęs su rizika. Galimybė gauti didesnę grąžą dažnai yra susijusi ir su didesne rizika. Pavyzdžiui, akcijos istoriškai duoda didesnę grąžą nei obligacijos, tačiau jos taip pat pasižymi didesniu nepastovumu ir todėl didesne galimybe patirti nuostolių. Ir atvirkščiai, saugesnės investicijos, pavyzdžiui, vyriausybės obligacijos, užtikrina mažesnę grąžą. Norint priimti pagrįstus investicinius sprendimus, labai svarbu suprasti skirtingų vertybinių popierių ir kitų investicijų rizikos bei grąžos santykį.

Pinigų laiko vertė

Pinigų laiko vertė yra labai svarbi investavimo sąvoka. Ji reiškia, kad euras šiandien yra vertingesnis už eurą ateityje, nes jis gali uždirbti daugiau. Šis principas pabrėžia ankstyvo investavimo svarbą ir naudą iš sudėtinio investavimo, kai investicijų grąža yra reinvestuojama ir generuoja savo grąžą.

Diversifikavimas

Diversifikavimas – tai rizikos valdymo strategija, apimanti investicijų paskirstymą tarp įvairių finansinių priemonių, investicijų ar atskirų konkrečių investicijų kategorijų, siekiant sumažinti bet kurios vienos investicijos galimą neigiamą poveikį investiciniam portfeliui. Jei vienos investicijos rezultatai prasti, kitos gali pasiekti gerų rezultatų ir kompensuoti nuostolius. Diversifikacija gali padėti valdyti riziką, bet negarantuoja, kad nuostoliai nebus patirti.

Rinkos ciklų supratimas

Finansų rinkos yra ciklinės, jose būna pakilimo ir nuosmukio laikotarpių. Šiems ciklams įtakos turi daugybė veiksnių, įskaitant ekonominius rodiklius, palūkanų normas, politinius įvykius ir investuotojų nuotaikas. Rinkos ciklų supratimas ir identifikavimas gali padėti investuotojams priimti labiau pagrįstus sprendimus, kada pirkti ar parduoti investicinį turtą.

Infliacija ir jos poveikis investicijoms

Infliacija – tai tempas, kuriuo didėja bendras prekių ir paslaugų kainų lygis ir dėl to mažėja perkamoji galia. Jei jūsų investicijų grąža yra mažesnė už infliacijos lygį, jūsų perkamoji galia faktiškai mažėja. Todėl vienas iš investavimo tikslų yra siekti grąžos, kuri viršytų infliaciją.

Turto klasės

Turto klasės – tai investicinių priemonių grupės, kiekvieną kurių sieja bendri bruožai ir bendras įstatyminis traktavimas. Trys pagrindinės turto klasės yra šios: nuosavybės vertybiniai popieriai (angl. equity), fiksuotų pajamų turtas (angl. fixed income) ir pinigai bei pinigų ekvivalentai. Kiekvienai turto klasei būdingas savas rizikos ir grąžos lygis:

Nuosavybės vertybiniai popieriai. Tai investicijos į atskiras įmones, perkant jų akcijas. Akcijos paprastai yra nepastoviausia turto klasė, tačiau jos taip pat gali duoti didžiausią grąžą.
Fiksuotų pajamų turtas. Šiai turto klasei priskiriamos obligacijos ir obligacijų savitarpio fondai. Investicijos į fiksuotųjų pajamų turtą paprastai yra mažiau nepastovios nei akcijos, tačiau jų potenciali grąža yra mažesnė.
Pinigai ir pinigų ekvivalentai. Tai yra saugiausios investicijos, tačiau jos taip pat užtikrina mažiausią grąžą. Joms priskiriamos tokios priemonės kaip pinigų rinkos fondai ir indėliai.

Portfelio valdymo pagrindai

Portfelio valdymas apima investicinės sąskaitos sukūrimą ir priežiūrą. Pagrindinis tikslas – subalansuoti riziką ir grąžą, koreguojant kiekvieno turto procentinę dalį portfelyje, atsižvelgiant į investuotojo toleruojamą riziką, tikslus ir investavimo laikotarpį.

Ekonominiai rodikliai

Ekonominiai rodikliai – tai pagrindiniai statistiniai duomenys apie ekonomiką, kurie gali padėti suprasti, kur link juda ekonomika. Tai, be kita ko, apima nedarbo lygį, infliaciją, bendrąjį vidaus produktą (BVP) ir kt. Jų supratimas gali padėti priimti geresnius investicinius sprendimus.

Finansinės ataskaitos

Investuotojai turi mokėti skaityti finansines ataskaitas, kurias sudaro balansas, pelno (nuostolio) ataskaita ir pinigų srautų ataskaita. Jos leidžia apžvelgti įmonės finansinę būklę ir jomis galima vadovautis priimant investicinius sprendimus.

Fundamentalioji ir techninė analizė

Fundamentalioji analizė apima bendrovės finansinių duomenų, padėties rinkoje ir rinkos sąlygų analizę, kad būtų įvertinta bendrovės akcijų vertė. Kita vertus, techninė analizė apima statistinių tendencijų, surinktų iš prekybos veiklos, pavyzdžiui, kainų pokyčio ir apimties, analizę.

Finansinių tikslų nustatymas

Aiškių finansinių tikslų nustatymas yra labai svarbus žingsnis planuojant savo investavimo kelionę. Šie tikslai gali būti trumpalaikiai (iki 3 metų), vidutinės trukmės (3-7 metai) arba ilgalaikiai (daugiau nei 7 metai).

Investavimas atlieka svarbų vaidmenį siekiant finansinių tikslų. Nors taupymas gali padėti kaupti lėšas, investavimas gali pagreitinti turto kūrimą ir padėti greičiau pasiekti tikslus dėl kaupimo galios ir galimai didesnės grąžos. Labai svarbu suderinti savo investicijas su norima rizika ir finansiniais tikslais.

Tolerancija rizikai ir investavimo horizontas

Tolerancija rizikai nurodo investuotojo gebėjimą toleruoti galimą dalies ar visos pradinės investicijos praradimą mainais į didesnę potencialią grąžą. Agresyvus investuotojas arba investuotojas, kuriam būdinga didelė rizikos tolerancija, yra labiau linkęs rizikuoti prarasti pinigus, kad pasiektų geresnių rezultatų. Konservatyvus investuotojas, arba investuotojas, kuriam būdinga maža rizikos tolerancija, pirmenybę teikia investicijoms, kurios padės išsaugoti pradinę investiciją.

Investavimo horizonto apibrėžimas

Jūsų investavimo horizontas – tai bendras laikas, kurį tikitės laikyti investiciją. Ilgesnį investavimo horizontą turintys investuotojai paprastai gali sau leisti prisiimti didesnę riziką dėl galimos didesnės grąžos ilguoju laikotarpiu, nes tai suteikia daugiau laiko finansiškai atsigauti po galimų nuostolių.

Tolerancijos rizikai ir investavimo horizonto derinimas su investicijų pasirinkimu

Jūsų tolerancija rizikai ir investavimo horizontas vaidina svarbų vaidmenį nustatant investavimo strategiją. Pavyzdžiui, jei esate tolerantiški rizikai ir turite ilgą investavimo horizontą, jums gali būti tikslinga turėti didesnę akcijų koncentraciją. Ir atvirkščiai, jei toleruojate mažą riziką ir turite trumpą investavimo horizontą, jums gali labiau tikti obligacijos ir pinigų rinkos fondai.

Skirtingi investavimo priemonių tipai

Akcijos

Akcijos yra įmonės nuosavybė ir reiškia pretenzijas į dalį įmonės turto ir pajamų. Kaip akcininkas taip pat galite gauti dividendus – akcininkams paskirstomą bendrovės pelno dalį.

Akcijas galima pirkti ir parduoti per biržos maklerius, skaitmeniniu būdu per internetines platformas arba naudojantis kai kurių bendrovių siūlomais tiesioginio akcijų pirkimo planais. Renkantis akcijas, būtina atsižvelgti į tokius veiksnius, kaip bendrovės finansinė būklė, padėtis pramonės šakoje ir rinkos sąlygos.

Obligacijos

Obligacijos – tai skolos vertybiniai popieriai, kuriuos išleidžia įmonės ir vyriausybės, siekdamos pritraukti kapitalo. Pirkdami obligaciją, skolinate pinigus emitentui mainais į periodinius palūkanų mokėjimus ir obligacijos nominaliosios vertės grąžinimą, kai sueina jos išpirkimo terminas.

Obligacijų galima įsigyti per brokerį ar investicinius fondus. Svarbiausia investuojant į obligacijas yra suprasti obligacijų kainų ir palūkanų normų ryšį – kai viena jų kyla, kita krenta.

Savitarpio fondai

Savitarpio fondai sutelkia daugelio investuotojų pinigus ir investuoja į diversifikuotą akcijų, obligacijų ar kitų vertybinių popierių portfelį. Tai leidžia investuotojams diversifikuoti savo investicijas, o tai gali sumažinti riziką.

Savitarpio fondus galima įsigyti per brokerį arba tiesiogiai iš savitarpio fondų bendrovės. Rinkdamiesi investicinius fondus, atsižvelkite į tokius veiksnius kaip fondo veiklos istorija, mokesčiai ir tai, ar fondas atitinka jūsų investavimo tikslus.

Biržoje prekiaujami fondai (ETF)

ETF – tai investiciniai fondai, kuriais prekiaujama vertybinių popierių biržoje, panašiai kaip atskiromis akcijomis. Jie skirti sekti konkretaus indekso, sektoriaus, prekės ar turto klasės rezultatus. ETF užtikrina diversifikaciją, nes paprastai investuoja į įvairius vertybinius popierius.

ETF galima pirkti ir parduoti per maklerio sąskaitą per prekybos dieną, kaip ir akcijas. Jie suteikia lankstumo ir paprastai yra ekonomiškesni už investicinius fondus, todėl daugeliui investuotojų yra patrauklus pasirinkimas.

Nekilnojamasis turtas

Investavimas į nekilnojamąjį turtą apima nekilnojamojo turto įsigijimą, siekiant gauti pajamų iš nuomos, perparduoti ateityje arba ir vieno, ir kito. Nekilnojamasis turtas gali užtikrinti pastovų pajamų srautą ir galimą mokesčių lengvatą.

Į nekilnojamąjį turtą galite investuoti pirkdami nuomojamą turtą, nekilnojamojo turto investicinius fondus (REITS) arba nekilnojamojo turto sutelktinio finansavimo platformas. Kiekvienas būdas turi savų privalumų ir trūkumų, o pasirinkimas priklauso nuo jūsų finansinės padėties, rizikos tolerancijos ir investavimo tikslų.

Kriptovaliutos

Kriptovaliutos – tai skaitmeninės arba virtualios valiutos, kurių saugumui užtikrinti naudojama kriptografija. Jos veikia pagal technologiją, vadinamą blokų grandine, kuri yra decentralizuota sistema, pasklidusi po daugelį kompiuterių, valdanti ir registruojanti sandorius.

Į kriptovaliutas galite investuoti pirkdami jas kriptovaliutų biržoje už tradicinę valiutą arba kitas kriptovaliutas. Svarbu pažymėti, kad investavimas į kriptovaliutas gali būti labai rizikingas dėl jų nepastovumo ir galimų nuostolių dėl įsilaužimų.

Diversifikacija

Diversifikacijos svarba

Diversifikavimas – tai rizikos valdymo strategija, apimanti investicijų paskirstymą įvairioms finansinėms priemonėms, pramonės šakoms ir kitoms kategorijoms, siekiant optimizuoti grąžą ir sumažinti nuostolių riziką. Ji remiasi principu, kad skirtingas turtas skirtingomis rinkos sąlygomis veikia skirtingai. Taigi, jei vieno turto rezultatai prasti, nuostolį gali kompensuoti geri kito turto rezultatai.

Diversifikavimo strategijos

Yra keletas diversifikavimo strategijų:

Turto paskirstymas. Tai reiškia, kad investicijos paskirstomos įvairioms turto klasėms, pavyzdžiui, akcijoms, obligacijoms ir pinigams. Paskirstymas priklauso nuo tokių veiksnių, kaip jūsų finansiniai tikslai, rizikos tolerancija ir investavimo horizontas.
Sektorių diversifikavimas. Turto klasių viduje galite diversifikuoti į įvairius sektorius, pavyzdžiui, technologijų, sveikatos priežiūros, finansų ir kt. Tai padeda sumažinti riziką, susijusią su kurio nors vieno sektoriaus nuosmukiu.
Geografinė diversifikacija. Investavimas į skirtingus geografinius regionus gali padėti sumažinti riziką, kylančią dėl nuosmukio tam tikroje šalyje ar regione.

Diversifikuoto portfelio subalansavimas

Diversifikuoto portfelio subalansavimas – tai skirtingų turto rūšių proporcijų koregavimas keičiantis rinkos sąlygoms. Reguliarus portfelio subalansavimas užtikrina, kad portfelis atitiktų pageidaujamą rizikos lygį ir investavimo tikslus.

Investavimo platformos

Vertybinių popierių sąskaitos

VP sąskaita – tai investicinė sąskaita, leidžianti pirkti ir parduoti įvairių rūšių investicijas, įskaitant akcijas, obligacijas, investicinius fondus ir ETF. Internetinės maklerio sąskaitos suteikia lengvą prieigą prie vertybinių popierių rinkos ir galimybę valdyti savo investicijas iš bet kurios vietos.

Robotai patarėjai

Robotizuotieji patarėjai – tai skaitmeninės platformos, teikiančios automatizuotas, algoritmais pagrįstas finansų planavimo paslaugas, kurias prižiūri tik minimalus žmonių skaičius. Jos analizuoja jūsų finansinę padėtį ir tikslus, kad pateiktų investavimo rekomendacijas ir valdytų jūsų portfelį.

Tiesioginio akcijų pirkimo planai

Tiesioginio akcijų pirkimo planai (angl. Direct Stock Purchase Plans, DSPP) leidžia investuotojams įsigyti akcijų tiesiogiai iš bendrovės. DSPP yra prieinamas būdas investuoti į akcijas be tarpininko, nors ne visos bendrovės juos siūlo.

Plačiau apie investavimo platformas: Investavimo platformos.

Investavimo mokesčiai ir jų mažinimas

Investavimo mokesčių rūšys

Mokesčiai gali turėti didelę įtaką jūsų investicijų grąžai. Toliau pateikiamos dažniausiai pasitaikančios mokesčių rūšys, su kuriomis galite susidurti:

Prekybos komisiniai. Tai mokesčiai, kuriuos mokate kiekvieną kartą, kai perkate arba parduodate investiciją. Daugelis finansų maklerio įmonių dabar siūlo prekybą be komisinių, tačiau vis tiek svarbu patikrinti.
Išlaidų koeficientai. Tai mokesčiai, kuriuos taiko investiciniai fondai arba ETF, sudarantys jūsų investicijų procentinę dalį. Jie padengia fondo valdymo išlaidas.
Konsultavimo mokesčiai. Jei naudojatės finansų patarėjo arba roboto patarėjo paslaugomis, galite mokėti konsultacinį mokestį, kuris paprastai yra procentinė jūsų valdomo turto dalis.
Sąskaitos priežiūros mokesčiai. Kai kurie brokeriai ima mokesčius už sąskaitos priežiūrą, nors jų dažnai galima išvengti, jei laikomasi tam tikrų sąlygų, pavyzdžiui, išlaikomas minimalus balansas.

Mokesčių mažinimo strategijos

Rinkitės nebrangias investicijas. Indeksų fondams ir ETF dažnai taikomi mažesni mokesčiai nei aktyviai valdomiems fondams.
Naudokitės pigių paslaugų teikėjo paslaugomis. Daugelis internetinių brokerių siūlo prekybą su mažais arba net nuliniais komisiniais mokesčiais.
Supraskite, už ką mokate. Visada perskaitykite smulkų šriftą, kad suprastumėte, kokie mokesčiai susiję su bet kokia investicija ar paslauga.

Dažniausios investavimo klaidos, kurių reikia vengti

Emocionalus investavimas. Investavimo sprendimai turėtų būti grindžiami racionalia analize, o ne emocijomis. Paniškas pardavimas rinkos nuosmukio metu arba godus pirkimas rinkos pakilimo metu gali lemti prastus rezultatus. Labai svarbu išlikti drausmingiems ir laikytis savo investavimo plano nepaisant rinkos svyravimų.
Nepakankamas diversifikavimas. Sudėti visus kiaušinius į vieną krepšį gali būti rizikinga. Jei vienos investicijos ar turto klasės rezultatai prasti, nukenčia visas jūsų portfelis. Diversifikavimas tarp įvairių turto klasių, sektorių ir regionų gali padėti sumažinti šią riziką.
Laikui bėgant negebėjimas koreguoti portfelio. Artėjant finansiniams tikslams, jūsų toleruojama rizika ir turto paskirstymas turėtų būti atitinkamai koreguojami. Pavyzdžiui, artėjant išėjimui į pensiją, gali būti protinga perkelti didesnę portfelio dalį į mažesnės rizikos investicijas, kad išsaugotumėte kapitalą.

Investicijų peržiūra ir stebėsena

Reguliarios investicijų peržiūros svarba

Reguliari investicijų peržiūra padeda užtikrinti, kad jos atitinka jūsų finansinius tikslus. Rinkos sąlygos, gyvenimo pokyčiai ar finansinių tikslų pasikeitimai gali pareikalauti pakoreguoti jūsų portfelį.

Rodikliai, į kuriuos reikia atsižvelgti peržiūrint investicijas

Peržiūrėdami savo investicijas, atsižvelkite į tokius veiksnius, kaip veiklos rezultatai, palyginti su atitinkamais lyginamaisiais rodikliais, jūsų toleruojamos rizikos ar finansinių tikslų pokyčiai ir atskirų investicijų finansinės būklės pokyčiai.